- mirkinys
- mirkinỹs dkt. Ìmamas šakutè mirkinỹs ir nardi̇̀namas į mir̃kalą.
.
.
mirkinys — mirkinỹs sm. (3b) 1. DŽ kas mirksta kur, mirkytas daiktas. 2. I skystis, kuriame kas mirko, skiedinys: Kalkės gadina tabako mirkinį, ir todėl jisai blogiau naikina amarus rš. 3. ppr. pl. zool. vienaląstis vandens gyvūnėlis, kivynas, infuzorija… … Dictionary of the Lithuanian Language